Kartą ėjo du ožiukai tiltu. Tiltas buvo silpnas, ir ožiukus virš skardžio išlaikė tik jų pagalba vienas kitam. Jie ėjo susikabinę ragais. Tačiau iki tilto pabaigos likus visai visai nedaug, vieną ožiuką vardu - Hugo - pasikvietė meška, šis pašoko ir nudūzgė pas ją, taip palikęs savo draugą - Bobo - likimo valioje. Tiltuko lynai trūko, šis likęs vienas, ne be išlaikė pusiausvyros pasileido kristi žemyn. Bekrisdamas jis trankėsi į įvairius akmenis, riedėdamas akmenimis labai susižalojo. Viršuje, saugioje vietoje, likęs Hugo tikėjosi, jog jo draugas gaus galą. Tačiau, Bobo buvo per daug stiprus, kad palūžtų, tad nukritęs ant žemės jis atsistojo ir pagalvojo: "Negi taip elgiasi draugai?"
Kad ir kaip Bobo norėjo atsidurti pas mešką, žinojo, kad tokiu keliu kaip ėjo Hugo, Bobo NIEKADA neitų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą