YOLO yra labai geras pasakymas. Tik kad šiuolaikinis žmogus jį šiek tiek iškreiptai supranta. Bet, manau, turim visi suprasti, kad gyvenam vieną kartą, ir kad gyvenimas yra laikinas, juk niekas nežinom kiek Visagalis mums paskyrė laiko šiame pasaulyje.
Kartais mes žmonės nervinamės, panikuojam ir liūdim dėl tokių dalykų, kurie net neturi reikšmės. Kai pagalvoji: jei visų žmonių rūpesčiai būtų tik tai, kad mama neduoda pinigų naujam iphone, ar kad gavome dvejetą iš lietuvių ar matematikos... Tai būtų tik kačių plaukai... Atsimerkit žmonės... Yra gyvenime daug daugiau brangesnių dalykų nei šie. Kaip kažkas yra pasakęs: "Didžiausią vertę turi tas, kas jos visai neturi". Argi ne daug svarbiau yra gera sveikata, geri santykiai su šeima,draugais,artimaisiais? Manau, neabejotinai atsakymas būtų "aišku, kad svarbiau".
Aš ypač svarbiais laikau santykius su žmonėmis. Žinoma, sveikata irgi labai svarbu, bet tai jau šiek tiek egocentriška. Žmogus niekada nebūna vienas, aplink jį vis zuja ir zuja ratus kiti žmonės, draugai, artimieji. Žmonės po viena ilgai neišgyvena. Juk tada patiriamas tas vienatvės jausmas, kuris žmones dažnai patraukia savižudybės keliu. Manau, kiekvienam žmogui visada reikia turėti šalia savęs nors vieną žmogų, kuris jį suprastų, paguostų, su kuriuo būtų gera, jauku, ramu. O kaip tai įgyti? Tai juk paprasta, tiesiog su žmonėmis reikia bendrauti kaip pridera. Dažniausiai net nesuprasdami skaudiname draugus, artimuosius. Juk reikia jiems skirti laiko, domėtis jais, suprasti, paguosti juos, pasidžiaugti jais. Dažniausiai visa tai pamiršę prašome dėmesio tik sau, o juk kitas žmogus ne koks mums sukurtas daiktas, o mes toli gražu ne pasaulio bamba, kad viskas suktųsi tik apie mus.
Noriu palinkėti: vertinkit tai ką turit šalia, kol vis dar turit. Juk nežinai kada Dievas jį ar tave patį pasiims pas save. Gyvenkit kiekviena akimirka lyg ji būtų paskutinė. Gyvenkit, o ne egzistuokit!
P.s Didžiulė užuojauta Rūtos šeimai, artimiesiems ir draugams. Ji visad išliks gyva, kol jūs ją prisiminsit.
