2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Aštuoniolikos belaukiant

Negaliu patikėt, kad iki mano aštuoniolikto gimtadienio teliko 3 dienos. 3 dienos. 3 šventos dienos. Lietuvių mitologijoje 3 yra šventas skaičius, reikšmingas. Gal būt ir man šio trys dienos bus kažkuo reikšmingos? Gal tai bus tos dienos kai pereisiu į suaugusiųjų pasaulį?
Nenorėčiau... Aš dar nenoriu, ir visai nesijaučiu kažkokia ypatingai subrendusi ir pasiruošusi priimti atsakomybę ant savo pečių. Tačiau, žinoma, laikas nelaukia. Laikas bėga. Teks susitaikyti. Teks pripažinti, kad nesu mažas, vaikelis, kuris neturi kompleksų ir šypsosi visam Pasauliui.
Norėčiau grįžti į tuos laikus, kai su draugėmis žaidėm "Guma", "Šaukiu šaukiu", "Sūris sviestas ir dešra", "Kvadratas'' ir žinoma labiau už viską, norėčiau vėl grįžti į tą laikotarpį, išsitraukti savo barbes ir žaisti jomis, tikėdamasi, kad ir mano gyvenimas bus kaip tų barbių... O mano barbių gyvenimas buvo geras: jos skraidydavo, nevalgė saldumynų, jų figūros buvo tobulos ir visi meškiukai jų geidė!
Viskas. Reikia susitaikyti, jog tai jau praeitį, ir kas buvo - liks gerais, nuostabiais prisiminimais, kuriuos labai branginsiu. O dabar reikia ne graužtis dėl praėjusių metų, bet džiaugtis, kad įžengiu į nuostabų amžių. Bet to kiek privilegijų gausiu.... :D
Taigi, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą!

Ir vistik, vaikai yra tobuli!





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą