Šiandien užverčiau dar vieną gyvenimo puslapį - baigiau Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklą! Širdy toks dvipusiškas jausmas. Lyg ir gera, kad pagaliau pabaigiau, pagaliau turiu tą diplomą, bet kartu ir sunku... Juk tenka suvokti, jog viskas nebeturėsiu pamokų, šioje man taip mieloje įstaigoje, kuri buvo tapusi lyg tretieji mano namai. Kiek daug šiuose namuose patirta, išgyventa. Kiek daug pažinčių čia už mezgiau... Juk vienus iš geriausių savo draugų, būtent, čia ir sutikau. O kiek čia prisiminimų su jais... Su šypsena veide prisimenu kaip su Verute ir Agne likdavome po pamokų, dainuodavome, šokdavome... Arba kaip riedavomės su Ąžuolu, Luku, Martynu, Ramūnu... Kai vėlais žiemos vakarais tekdavo greitai bėgti iš muzikinės, nes vaikinai niekada nepatingėdavo išmaudyti :D
Ką jau kalbėti apie tai kiek aš pamačiau Lietuvos muzikinės dėka... Juk jei ne sūduoniukai aš nebūčiau pamačiusi: J.Basanavičiaus gimtinės, J.Jablonskio gimtinės, T.Ivanausko sodybos ir dar daug daug įvairiausių Lietuvos kampelių... Juk sūduoniukuose aš supratau kokia brangi man yra Lietuva, kaip aš ja didžiuojuosi ir ją myliu.
Dar labai daug įdomių žmonių, asmenybių čia sutikau, tokių kaip: J.Vylius, A.Pupkis ir daug kitų.
Ne tas žodis kokia aš esu laiminga, kad kažkada sugalvojau lankyti muzikos mokyklą. Nors draugai atkalbinėjo, o tie kurie lankė muzikos mokyklą dalinosi patirtimi kaip jiems nesmagu.... Aš džiaugiuosi, kad lankiau ir sugebėjau pabaigti ją!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą